- tuksėjimas
- 1 tuksė́jimas sm. (1) DŽ → 1 tuksėti: 1. Liuciperius gulėdamas paslikas užgirdo tuksė́jimą už durų BM76(Vb). Girdėti kirvių tuksėjimas rš. Mano mašina ėmė trukčioti, springti, tuksėjimas pasidarė nelygus Šlč. 2. Jaučiau smarkų širdies tuksėjimą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.